Ottawa Lithuanian Community

Connecting Lithuanians

Home Articles Ambasadorė Gintė Damušytė farmacininke netapo

Ambasadorė Gintė Damušytė farmacininke netapo

LM: Kaip pasirinkote diplomatės karjerą?

Ambasadorė: Buvau įstojus į farmacijos fakultetą Amerikoje. Tačiau galvojau kurioje vietoje atsiduriu nuėjus į Universiteto knygyną? Vis atsidurdavau prie politologijos, sociologijos knygų skyriaus. Pagalvojau, kad reikia orientuotis į tai kas domina ir traukia. Mečiau farmaciją ir perėjau į politologijos mokslus.

LM: Gimėte Klyvlende, Ohajo valstijoje, JAV, kada ir kokiomis aplinkybėmis grįžote į Lietuvą, ir kokį įspūdį Jums paliko besikūrianti Lietuva?

Ambasadorė:  Vadovavau Lietuvių informaciniam centrui New Yorke. Kai Lietuva buvo priimta į Jungtines Tautas, visuomeniniu pagrindu padėjau pirmajam Lietuvos ambasadoriui prie Jungtinių Tautų a.a. A.Simučiui steigti Lietuvos atstovybę ir dalyvavau Lietuvos delegacijos darbe šioje tarptautinėje organizacijoje. 1992 metais  buvau pakviesta stoti į diplomatinę tarnybą, o 1994 metais įgyjau Lietuvos pilietybę.  Pirmieji įspūdžiai padirbus Užsienio reikalų ministerijoje nebuvo geri, nes akivaizdžiai matėsi jaunos institucijos profesiniai trūkumai ir kasdieniai kūrimosi iššūkiai.  Vieną popietę radau savo darbo kolegas nevykdančius tarnybines užduotis, o praleidžiančius laiką viename prirūkytame kabinete prie video žaidimų. Dabar toks vaizdelis sunkiai įsivaizduojamas. Situacija pasikeitusi, ministerijoje yra daug išsimokslinusių ir patyrusių darbuotojų, kurie sunkiai dirba ir puikiai atstovauja Lietuvai.

LM: Koks Lietuvos kampelis labiausiai artimas ir kokie prisiminimai su juo sieja?

Ambasadorė: Galbūt Kaunas, nes čia gimė broliai ir gyveno tėvai, kurie dalindavosi savo prisiminimais apie šį miestą.  Tačiau žavusis Vilnius yra mano pasirinktoji gyvenamoji vieta . Kaune tėvai gyveno Putvinskio gatvėje  miesto centre, taip pat turėjo sodybą Panemunėje, kurį su broliu aplankėme sovietmečiu. Buvo labai įdomu  aplankyti tą vietą, kurioje karo metu tėvelį suėmė vokiečiai. Ten tebegyvenanti kaimynė parodė išsaugotą fotoalbumą su savo vaikų ir mano brolių prieškarinėmis nuotraukomis. 

Lietuvoje tai pat labai patinka Nida dėl gamtos ir ramybės.

LM: O kokiuose restoranuose Vilniuje lankotės, kuriuos galėtumėte parekomenduoti Otavos lietuvaičiams?

Ambasadorė: Iš lietuviškų valgių nueinu į „Žemaičius“ Vokiečių gatvėje, taip pat „Neringą“ Gedimino prospekte, kur tėveliai mėgdavo papietauti. Ten  patogu susibėgti susitikimams su darbo kolegomis ir draugais. Taip pat Stiklių gatvėje „Bistro 16“, nes tvyro Manheteno tipo aura ir turi puikių vyno rinkinių.

LM: Viename straipsnių „Lietuvos ryte“, pavadintame „Kas bus kitas Lietuvos prezidentas?“, diskusijose be kitų kandidatų buvo paminėta ir Jūsų pavardė. Cituoju: “Amb. Gintė Damušytė, kuri sujungtų dešiniuosius, ir gautų paramos iš kairiųjų”. Ar neplanuojate bolatiruotis į Lietuvos prezidentus? Kuri veikla labiau patinka diplomatinė ar visuomeninė?

Ambasadorė: (Juokiasi) Neplanuoju. Manau, kad mano charakteris daugiau tinkamas diplomatinei veiklai. Mėgstu diplomatinį darbą ir iš kolegų vertinimų bei reziduojamų šalių atsiliepimų, atrodo, kad tas pareigas vykdau neblogai.  Bet taip pat giliai tikiu pilietiškumu, nes pati bendruomenė, ne vien valdininkai, formuoja valstybę. Mane labiau traukia visuomeninė, nei politinė veikla. Lietuvoje vadovauju „Piliečių Santalkos“ fondui, kuris remia pilietinius projektus ir skatina pilietiškumą per visuomenės akcijas bei siūlymus dalykiniais klausimais. Kol kas nedidelė visuomenės dalis supranta,  kad norint pasiekti rimtų pokyčių valstybėje,  politinės, ekonominės, socialinės, švietimo ir kitos reformos gali gimti ir vystytis visuomenėje, o ne vien valdininkų kabinetuose.  Revoliuciniai pokyčiai  dažniausiai kyla nuo apačios į viršų, panašiai kaip buvo Sąjūdžio laikais   Gražu, kad Kanadoje daug kas pabrėžia „think globally, act locally“, o valstybinės struktūros priima visuomenines iniciatyvas bei nevyriausybinių organizacijų kritiką valdžios adresu kaip neatsiejamą demokratijos dalį (pas mus Lietuvoje dar vis vyrauja kiek siauresnis požiūris ir per didelis jautrumas kritikai). Manau, kad nevyriausybinis sektorius gali atlikti teigiamą vaidmenį Lietuvos gyvenime, todėl Santalka skatina bendruomeniškumą ir pilietiškumą. Džiaugiuosi, kad Kanados Lietuvių Bendruomenė ieško artimesnių bendradarbiavimo galimybių su „Piliečių santalka“.

LM: Kur įsivaizduojate save 10-ties metų bėgyje?

Ambasadorė: Save matau  Lietuvoje, tik neaišku, ar liksiu valstybės  tarnyboje. Kai nuo ryto iki vakaro tenka dirbti, tai užsinori kito gyvenimo stiliaus ir ritmo, kiek laisvesnio gyvenimo. Griežta darbo rutina turbūt visus vargina šiais užduotim ir informacija perkrautais laikais, todėl žiūrint 10 metų į priekį,  pasvajoju apie laisvesnį grafiką, gal kokiu verslu užsiimti, kad būti pačiai sau viršininke ir užsidirbti pinigėlių padėti kitiems. Augau šeimoje, kuri nevengė aukoti savo laiką ir gerovę kitiems, taip pat kilnioms idėjoms (tėvai įsteigė jaunimo stovyklavietę „Dainavą“ Mičigano valstijoje, kuriai vadovavo visuomeniniu pagrindu beveik 40 metų). 

LM: Ar turėjote jau šiais metais atostogas?

Ambasadorė: Turėjau trumpas atostogas, kai gegužės mėn. aplankiau Lietuvą. Tačiau džiaugiuosi būdama Otavoje. Rami ta Otava. Man labai patinka ši vasara, kiti skundžiasi, kad lietinga, o man graži. Stengiuosi apeiti Otavą, kuo daugiau pasivaikščioti ir pamatyti, pasidžiaugti visais jos gražiais žaliais užkampiais  Taip pat džiaugiuosi savo trumpa viešnage Wasagoje, kur buvau palepinta draugų namuose prie Georgia įlankos. Ten susitikau su senais draugais bei užmezgiau daug naujų pažinčių lietuvių tarpe.

Įsiminė raftingas, kai plaukėme su lietuviška komanda (gidas mus pravardžiavo „Team Lithuania“) Otavos upe, labai patiko leistis per grėsmingus slenksčius (dar labiau patiko, kad plaustas neapsivertė, kas nutiko kitą bendrakeleivių grupę). Nepratus matyti tiek daug laukinių gyvuliukų, o čia,  Kanadoje dažnai matau švilpikus (Groundhogs), visur - pakelėse, parkuose,  ir žmonių jie nebijo. Man labai jie patinka (Juokiasi).

Visų įdomiausia buvo kelionė po Kanados šiaurę, kur Kanados Užsienio reikalų ministerijai kviečiant su maža ambasadorių grupe aplankėme Arktį. Aplankėme inuitų ir indėnų bendruomenes, virš 15 miestelių (jų tarpe Sanikiluaq ir Eureką Nunavute, Churchill Manitoboj, Yellowknife ir Inuviką šiaurės vakarų teritorijose, Dawson City Yukone, ir kt. Braidžiojom Arkties jūroj). Mažu čarteriniu lėktuvu apskridome 13000 km per 9 dienas. Kasdien aplankėme 2-3 vietas, vietines bendruomenes, susitikdavome su politikais, provincijų parlamentarais, vietiniais gyventojais. Nuvažiavus į kai kurias inuitų bendruomenes jaučiausi kaip Afganistane, nes jos susiduria su panašiomis problemomis – silpna infrastruktūra, bedarbyste, nusikalstamumu, skurdžia gamta.

Taip pat turėjau progos išvažiuoti į Quebec City su darbo reikalais susitikti su Lietuvos seimūnais. Miestas labai europietiškas, priminė Europą.

LM: Per š. m. vasario 16-tosios šventę Otavoje matėme su Jūsų mamyte gerb. Jadvyga Damušiene. Kur šiuo metu yra Jūsų mamytė, kodėl nepasiliko su jumis Otavoje?

Ambasadorė: Mamytę išgąsdino Otavos žiema su daugybe sniego, todėl sugrįžo į Vilnių, kur turi  kasdien ją aplankančių draugų ir giminių. Mamytė labai mėgsta bendrauti, ko jai trūko čia Otavoje.

LM: Ko pasigendate Kanadoje lyginant su Lietuva tarkime iš buitinių dalykų?

Ambasadorė:  Pasiilgstu koldūnų (mano silpnybė) ir juodos lietuviškos duonos. Šiaip maisto produktai Kanadoje labai kokybiški. Mėgstu žuvį,  vištieną ir kalakutieną. Be galo mėgstu kitų gamintas salotas, nes jos man kažkaip gardesnės. Šiaip namuose gaminu pati.

LM: Gal turite kokį savo specialų ambasadorės receptą?

Ambasadorė: Iš firminių patiekalų turiu „Avienos receptą su česnakais“. Išduosiu paslaptį: kuo daugiau česnakų, tuo geriau. (Juokiasi)

LM: Ką mėgstate daryti laisvalaikiu?

Ambasadorė: Pasisodinau gėlyčių ant balkono savo apartamente Otavoje, rožinių pelargonijų. Labai patinka orchidėjos. Gaila, kad čia Kanadoje gėlininkai nemoka taip gražiai paruošti puokščių kaip Lietuvoje.

Iš sportinės veiklos man patinka vaikščioti, važinėti dviračiu. Imponuoja gražūs vaizdai. Vis pasiseka apsigyventi, kur yra gražūs vaizdai. Per savo apartamento langus Otavoje matau žaliuojantį General Gubernatorės parką.

Austrijoje labai patiko kopinėjimas kalnuose. Pamėgau slidinėjimą (Cross-country skiing), ne vienoje šalyje bandžiau, norėčiau išbandyti ir Otavoje. Taip pat susidomėjau sniego batais (Snowshoes). Tikiuosi pabandyti ir tai.

Labai patinka skaityti. Šiuo metu skaitau Kanados protokolo šefo padovanotą „Little history of Canada“. Mėgstu noveles politinėm ar socialinėm temom. Dėl buvusių pareigų (koordinavau Lietuvos atkūrimo projektus Afganistane) domiuosi Afganistanu, tad skaitau ir apie tai.

LM: Savo laikinuose namuose Otavoje turite daug gražių skulptūrų. Ar tai Jūsų ypatingas pomėgis skulptūroms, ar mėgstate ir kitus menus ar muziką?

Ambasadorė: Tikra tiesa, man patinka skulptūros. Tas, kurias atsivežiau į Otavą, yra visos dovanotos. Kai NATO ambasadoriai norėjo atsisveikinti (Gintė Damušytė nuo 2001-2005 m. dirbo Lietuvos ambasadore prie NATO. LM), tai kaip dovaną,  paprašiau skulptoriaus Dariaus Braziūno padaryti jo sukurto bronzinio memorialo „Aukojimas“ miniatūrinę reprodukciją. Šis paminklas  Televizijos bokšto papėdėje yra skirtas sausio 13-tosios gynėjų atminimui. Kolegoms NATO išaiškinau mano išsirinktos ir jų padovanotos skulptūros reikšmę - moteris iškėlusi rankas į dangų,  apačioje visi žmonės susirinkę, įprasmina visų, kada nors kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimą.

Muziką mėgstu visokiausią.Namuose dažniausiai klausausi klasikinės, ar džiazo, o kai vairuoju mašiną, linkstu į roką.  Nevengiu sėsti už vairo, vairuoju nuo 15 metų. Vilniuje? Nebijau vairuoti, nors vairavimo kultūra kitokia. Kanadoje vairuotojai yra mandagesni. Mano keleiviai sako, kad jaučiasi saugūs kai aš vairuoju. .

LM: Gal būtų gerai jeigu taptumėte Lietuvos prezidente, tai tuomet visi Lietuvoje jaustųsi saugūsJ.

LM: O kas nepatinka Otavoje ar Kanadoje?

Ambasadorė: Ne to žmogaus klausiate, nes visada ką nors gero randu.

LM: Ar Kanados politikai domisi Lietuva? Kaip Kanados ir Lietuvos verslininkai žiūri į ryšius su Kanada?

Ambasadorė:  Kanadoje, kaip ir Lietuvoje,  politiniame gyvenime būna provincialumo. Kanados politikai žiūrį į kitas šalis per savo interesų prizmę.  Ne vienas ES šalies ambasadorius yra nusiskundęs,  kad  trūksta dėmesio iš Kanados,  kad dėl to dėmesio reikia kovoti. Nors nekyla abejonių, kad Lietuvą ir Kanadą jungia bendros vertybės ir interesai, galime labiau tuos bendrumus įprasminti. Matome kaip pasaulyje tos vertybės ir interesai kasdien kertasi, pvz. Afganistane, Gruzijoje, kitur. Turime daug bendrų sąlyčio taškų, kuriuos taikome mūsų šalių ryšiuose, pvz. gynybos bendradarbiavimo srityje.  Bet yra ir kitų sričių, kur galėtume tuos ryšius geriau puoselėti ir sustiprinti, pvz. prekyboje. Lietuva ir Kanada nori to pačio: naujų rinkų savo verslininkams.  Kol kas mus skiria psichologiniai ir geografiniai barjerai, nes lengviau prekiauti su kaimynais, nei su partneriais tolimuose kontinentuose. Tačiau globalizacija padeda tuos barjerus įveikti.

LM: Ką galvojate apie Kanados lietuvių bendruomenę?

Ambasadorė: Labai patinka Otavos lietuvių bendruomenė, jaučiasi darna, šilta ir draugiška nuotaika. Skirtingos kartos, skirtingos emigracijos bangos, toks įspūdis, kad visi darniai sugyvena. Čia pagirčiau aktyvią Otavos lietuvių bendruomenės pirmininkę Rūtą Kličienę.

LM: Kaip galvojate, visiems rūpimu dvigubos pilietybės klausimu, kadangi pati esate ir Amerikos ir Lietuvos pilietė? Ar galima tikėtis pozityvaus sprendimo iš Lietuvos prezidento?

Ambasadorė: Manau taip. Lietuvos prezidentas V. Adamkus sako, kad jam tai misija numeris vienas. Lietuva maža valstybė, reikia saugoti kiekvieną pilietį. Tikiuosi, kad pilietybė paskatins kai kuriuos emigrantus sugrįžti namo, nes jų patirtis ir žinios padės sustiprinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje. 

Tikiuosi, kad sekančiais metais, gavusi kvietimą iš Lietuvos prezidento vizitui į Lietuvą, atvyks Kanados General Gubernatorė. 2009 m. Vilnius kaip tik bus Europos kultūros sostine, taigi yra puiki proga jai apsilankyti. Ji yra labai susidomėjusi šiuo kvietimu.

LM: Kokius renginius ambasada planuoja šį rudenį?

Ambasadorė: Š.m. lapkričio viduryje į Otavą atvyks Leonidas Donskis, VDU Tarptautinių santykių katedros vedėjas ir  plačiai skaitomas politikos ir socialinių klausimų komentatorius, taip pat turintis savo TV laidą „Be Pykčio“. Norime paskatinti aktyvesnius švietimo mainus su Kanada. Numatomas taip pat jo susitikimas su lietuvių bendruomenėmis Otavoje, Toronte. Rugsėjo mėnesį turėsime filmų vakarą su režisiere G.Beinoriūte, taip pat bus eksponuojama paroda apie lietuvių emigraciją „Pirmoji banga“. 

LM: Taigi, tikėsimės bendrų renginių ir įdomių susitikimų. Ačiū gerb. ambasadorei už pokalbį.

Interviu paruoštas Linos Masionienės.